- klysti
- klýsti vksm. Daũgelis klýsta rašýdami žõdį ,,šą̃la”.
.
.
klysti — klysti, ta, klydo 1. intr., tr. R, K, Kp netikru keliu eiti, išsukti nejučiomis iš tikrojo kelio: Tolimas kelelis, žirgelis klysta J.Jabl. Niekaip negalėjo rasti [kelio] ir vis labiau klydo J.Balč. Aš klydau kelią ir toli pėsčia ėjau Lnkv. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kaip — kai̇̃p 3 dll. Kaip tù klýsti tai̇̃p manýdamas! … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
antžygis — sm. (1) 1. Kos121 žmogaus užeita, nelaimę sukelianti, užburta ar užkeikta vieta, nelaimę nešantis daiktas, antkrytis, nelaimė: Ar yra tau atsitikęs koks antžygis praleisti? Pln. Barbė buvo užejusi antžygį, kada buvo pablūdusi Kal. Su visokiais… … Dictionary of the Lithuanian Language
apklysti — intr. paklysti: Ans apklydo girioje J. klysti; apklysti; atklysti; įklysti; išklysti; nuklysti; paklysti; parklysti; perklysti; priklysti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atklysti — intr. 1. K klaidžiojant ateiti, atsibastyti: Į Baltijos jūrą atklydo banginių rš. Keleivis atklydo be kelio J. Ir kaip jis čia atklydo! Brž. Netyčia svečias atklydo BŽ258. Atklydęs spiečius BŽ267. Jis yra pašalietis, iš kažkokio provincijos… … Dictionary of the Lithuanian Language
blūdyti — ×blū̃dyti, ija ( yja), ijo (brus. блyдзiц’) 1. intr. klysti, klaidžioti: Taip tamsu, gal kur blū̃dija, kad ilgai nepareina Pbs. 2. intr., tr. [K], Vkš svaitėti, niekus kalbėti: Blūdas yra žmogus, kurs blū̃dyja, t. y. svajo[ja] J. Bet neblū̃dyk… … Dictionary of the Lithuanian Language
daustis — daũstis, iasi, ėsi eiti be tikslo, klysti: Jau tu vėl daũsies į svieto pakraštį! Gž … Dictionary of the Lithuanian Language
draugesybė — (neol.) sf. buvimas drauge, akivaizda: Prie nesiliaunančios draugesybės Kristaus klysti negali brš … Dictionary of the Lithuanian Language
išklysti — intr. 1. K išeiti, išsukti į šalį (iš tikro kelio): Važiuodami išklydom iš kelio Všk. Išklysta į tuos pačius šunkelius K.Būg. Vingiuose jos (lytys) išklysdavo iš srovės rš. | prk.: Toli jau iš kelio teisybės išklydome Tat. Jis toli iš kalbos… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmiklinti — išmìklinti tr. 1. padaryti mikių, judrų, lankstų: Išmìklintos kojos Nm. Išmiklins savo jaunas rankas MTtI18. Tai tavo kojeles išmiklys didelės kelionėlės LTR(Lš). Išmìklins jam kaulus kariuomenėj Slk. | refl.: Išsimìklysi – būsi sveikesnis Lp … Dictionary of the Lithuanian Language